Oro Per Stiklą

Nužydėjo gėlės, žiemos nesulaukė
Trūko dėmesio ir šilumos
Kai mėtytos, vėtytos šiaurinio vėjo
Kambary pritrūko spindulių saulės

Ir jos savo mintim - ne čia
Kai užsidaro žiedai nakčia
Ir stebi mėlyną dangų
Ir gaudo orą pro stiklą

O jos kasdieną svajojo apie tą didelį sodą
Laukinį vėją, kad žiedlapius liestų
Ir šaltinį tyrą vandenio šalto
Pavirst į amžiną žiedą, kur nenuvysta

Duok jom dar jėgų
Duok jom dar jėgų
Prašau duok jom dar jėgų
Duok jom dar jėgų

Uždaram pasauly sezoninio džiaugsmo
Jūroj nerimo ir tuštumos
Kai ratais vedžiojamos saviapgaulės
Savyje surado truputį jėgos

Jom to pasaulio per mažai
Tu gilų miegą pamiršai
Tą patį mėlyną dangų
Anei to oro per stiklą

O jos kasdieną svajojo apie tą didelį sodą
Laukinį vėją, kad žiedlapius liestų
Ir šaltinį tyrą vandenio šalto
Pavirst į amžiną žiedą, kur nenuvysta

Duok jom dar jėgų
Duok jom dar jėgų
Prašau duok jom dar jėgų
Duok jom dar jėgų



Credits
Writer(s): Ignas Pociunas, Vitas Vaiciulis
Lyrics powered by www.musixmatch.com

Link