Laikas Velniop

Pamenu visus, pamenu it vakar
Pamenu svajones kurių niekam nesakėm.
Jas pamiršo net laikas, bet iš mūsų nei vienas.
Pirmoji nežinau kur dabar pirmoji spečiau
Kad čiulpia ir vartoja riečia ir svajoja.
Tikiuosi klystu visgi mylėjom tą naivią optimstę
Paskutinį kartą mačiau ją baigiant vidurinę
Laikė gėles draugę apsikabinus,
O draugė dėjo kaip visi ir spėjom,
Po mokyklos laiko nebešvaistė vėjais
Narystė atstovybėse, seminarai,
Kostiumėliais pakeitė kepures ir lenarus.
Nemanau, kad ji laiminga super
Laimingi nemeta visko ką turi,
O ji metė panašu gyvenimą patį,
O atrodo viskas šitaip ką tik
Ir kaip mes to nepamatėm.
Keliai išsivaikščiojo mėnesiam metam.
Kuo svajonė arčiau, tuo mažiau ji svajonė,
Ne to tikėjomės broli.
Gi taip laukėm rytojaus, laukėm taip,
Kad naktim nemiegojom
Kuo svajonė arčiau, tuo mažiau ji svajonė,
Ne to tikėjomės broli.
Gi taip laukėm rytojaus norėčiau tikėt,
Kad tu vis dar svajoji...
Trečias matau retkarčiais iki šiol
Aukštas prie šaibų, patinka panom.
Turi verslą puikiai išmano teisę,
Iš klubo tempiasi kales beveisles .
Nekenčia savęs rytais,
Rūko tyliai balkone pasviręs vakarais .
Svajoja kol slepias po išjunktų telefonu
Padekt viską velniop kaip dainoj Marijono
Ir pabėgt ir aš bėgčiau su juo,
Jeigu nemeluotume, kad viskas tvarkoj,
Jeigu pavaišintum mane cigarete
Užsukęs vakare be skambučio netikėtai,
Gaila, velniškai gaila, kad ir mus su jumis nugalėjo laikas
Gaila, gaila, kad ir mus nugalėjo laikas.
Kuo svajonė arčiau, tuo mažiau ji svajonė,
Ne to tikėjomės broli.
Gi taip laukėm rytojaus, laukėm taip,
Kad naktim nemiegojom
Kuo svajonė arčiau, tuo mažiau ji svajonė,
Ne to tikėjomės broli.
Gi taip laukėm rytojaus norėčiau tikėt,
Kad tu vis dar svajoji...