Disco, Mia, Disco

Rytoj aš tapsiu geresniu,
Geresniu nei buvau,
Jei atsikelsi tokia pat,
Prie kokios aš užmigau.

Kažkas užims mano vietą,
Tu pamirši savaja,
Naktim skaičiuosi laimę,
Aš virsiu kavą jai.
Ir nerakines namų,
Išeisiu puse dvylikos,
Ir tebūnie svajonės laisvos,
Tam liko jos.
Apsižiūri, kad išties aplanko vis rečiau,
Net per pertraukėles pirikūro.
Kasnakt palydžiu vidinį paralyžių,
Bet neparašys, neparašys man laiško iš Paryžiaus.
Mus skiria pora parų,
Saujelė kūnų,
Kad bent akimirkai grįžt prie rytinio drovumo.
O jie, jie tik gūžteltų pečiais,
Ir čia sėkme manęs nepasitiko grįžtant paryčiais.

Ir kas man, kas tau,
Neregėta apačia,
Nemylėta nakčia.
Ji vis dar čia,
Išniekinta, išdalinta, išparduota,
Tai per daug giliai po mano oda.

Ar tu matai ką jauti,
Ar girdi kas tai,
Ar gali paliesti pirštais paprastai,
Ar netrukdo tyla mano viduje,
Įsiklausyk, ji apie tave
Įsiklausyk, ji apie tave

Ir mums nereikia nieko pasijaust laisvais,
Pasaulis tapo mažas,
Mes irgi tapom mažais.
Gali užsimerkt, niekas nepakito,
Žinau, grįši nevalingais judesiais iš ryto.
Aš žudysiu, kad gyventum,
Ar tu gyvensi, kad melsčiaus ir žudyčiau.
Ramiai stebėsi, o man tai ką,
Bet būtent tas, būtent tas kvepia romantika.
Apie mus dainuoja stano, mes iš skirtingų planetų.
Rytais šukuojies plaukus,
Mane pragaras magnetu traukia,
Traukia iki peleno,
Kad nepamiršt vardo, ieškant kelio, na.
Niekad nesigąsdinau aukščiausių taškų, tamsiausių kampų,
Ten nesislėpiau kažkur.
Lyg ir lygiai toks aš turėčiau būti čia,
Bet drebu matydamas tave.

Rytoj aš tapsiu geresniu,
Geresniu nei buvau,
Jei atsikelsi tokia pat,
Prie kokios aš užmigau.

Ar tu matai ką jauti,
Ar girdi kas tai,
Ar gali paliesti pirštais paprastai,
Ar netrukdo tyla mano viduje,
Įsiklausyk, ji apie tave
Įsiklausyk, ji apie tave

Ar tu matai ką jauti,
Ar girdi kas tai,
Ar gali paliesti pirštais paprastai,
Ar netrukdo tyla mano viduje,
Įsiklausyk, ji apie tave
Įsiklausyk, ji apie tave