Alibi
Tu mano alibi siužete mūsų kurto kino,
Su prieskoniu aitrios nostalgijos ir kofeino,
Mintys blaškosi paskubom keistų kadrų, kai laikas tyliai tirpsta potėpiais spalvotų lapų,
Sparnuotų frazių, jausmingų fazių,
Bėgimu tarp masių ar draugija su džiazu,
Keistu žaidimu lietaus, natų ir lango,
Verpetais žodžių, tartum, tie šoktų tango,
Tai lyg aklai skristi drugeliu į ugnį,
Spaust save iki dugno, kad aplenkti spūstį,
Tai lyg šviesos plotelis kai aplinkui tamsu,
Blakstienom ir nesibaigiančiu akių Ramsu,
Man regis, šitas miestas niekada nemiega,
Ir mes dviese papildom šitą painią schemą,
Su savo ego tarp rutinos ir streso,
Peilio aštrumu tarp teisybės ir blefo.
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Jautėm šilto ir šalto,
Matėm juodo ir balto,
Įstrigę dviese savyje tartum liftas tarp aukšto,
Skrydžiais paukščio be šalutinio baimės jausmo,
Ir aš... Viską praeičiau iš naujo;
Akys į akis, be sąskaitos ar nuomos,
Delnai į delnus, kad pažadintų iš komos,
Klausyt širdies plakimo, neprisilaikant atstumo,
Kaskartą žaist žaidimą viską pradedant nuo nulio,
Be atokvėpio stebėt vienas kitą,
Ištrint tolių tolius, ištrint bet kokią ribą,
Ištrint iš pasamonės gylių viską kas tiksi,
Neieškant priežasčių ar prielaidų nepasilikti,
Tarp ugnies ir ledo, mūsų jausmų "pravado",
Kai kūną gelia adatom nuo vidinio bardako,
Užplaukt ant seklumos ar viską pamiršt,
Užtrenkt duris garsiai tam, kad tyliai sugrįžt,
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Su prieskoniu aitrios nostalgijos ir kofeino,
Mintys blaškosi paskubom keistų kadrų, kai laikas tyliai tirpsta potėpiais spalvotų lapų,
Sparnuotų frazių, jausmingų fazių,
Bėgimu tarp masių ar draugija su džiazu,
Keistu žaidimu lietaus, natų ir lango,
Verpetais žodžių, tartum, tie šoktų tango,
Tai lyg aklai skristi drugeliu į ugnį,
Spaust save iki dugno, kad aplenkti spūstį,
Tai lyg šviesos plotelis kai aplinkui tamsu,
Blakstienom ir nesibaigiančiu akių Ramsu,
Man regis, šitas miestas niekada nemiega,
Ir mes dviese papildom šitą painią schemą,
Su savo ego tarp rutinos ir streso,
Peilio aštrumu tarp teisybės ir blefo.
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Jautėm šilto ir šalto,
Matėm juodo ir balto,
Įstrigę dviese savyje tartum liftas tarp aukšto,
Skrydžiais paukščio be šalutinio baimės jausmo,
Ir aš... Viską praeičiau iš naujo;
Akys į akis, be sąskaitos ar nuomos,
Delnai į delnus, kad pažadintų iš komos,
Klausyt širdies plakimo, neprisilaikant atstumo,
Kaskartą žaist žaidimą viską pradedant nuo nulio,
Be atokvėpio stebėt vienas kitą,
Ištrint tolių tolius, ištrint bet kokią ribą,
Ištrint iš pasamonės gylių viską kas tiksi,
Neieškant priežasčių ar prielaidų nepasilikti,
Tarp ugnies ir ledo, mūsų jausmų "pravado",
Kai kūną gelia adatom nuo vidinio bardako,
Užplaukt ant seklumos ar viską pamiršt,
Užtrenkt duris garsiai tam, kad tyliai sugrįžt,
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Ir man reikia truputėlį nedaug - tik tu ir aš, arti nei arčiau,
Žaisk, neslėpdamas savo kortų,
Pakalbėkim be nereikalingų žodžių...
Credits
Writer(s): Rolandas Venckys, Julius Podlipajevas
Lyrics powered by www.musixmatch.com
Link
© 2024 All rights reserved. Rockol.com S.r.l. Website image policy
Rockol
- Rockol only uses images and photos made available for promotional purposes (“for press use”) by record companies, artist managements and p.r. agencies.
- Said images are used to exert a right to report and a finality of the criticism, in a degraded mode compliant to copyright laws, and exclusively inclosed in our own informative content.
- Only non-exclusive images addressed to newspaper use and, in general, copyright-free are accepted.
- Live photos are published when licensed by photographers whose copyright is quoted.
- Rockol is available to pay the right holder a fair fee should a published image’s author be unknown at the time of publishing.
Feedback
Please immediately report the presence of images possibly not compliant with the above cases so as to quickly verify an improper use: where confirmed, we would immediately proceed to their removal.